rišti

rišti
rìšti, -a, -o (-ė) tr. SD395, R, M 1. jungti pritvirtinant, sutvirtinant: Ką prie ko rìšti KI241. Prie kailių kailadirbiai rìšdavo birkas Grz. Ašiai žinau tą vietelę, … kur matutė lopšį rišė NS500. Žiūriąs į tą vietą, kur jis paliko jį tą laivę berišant Sln. Prie keliamojo krano kablio vyrai rišo krūvą centrinio šildymo sekcijų . Drūtai rišti N. Siūlas rišamas R75. Medžią pjovė ir rìšė, tvoras tvėrė Dv. Rištų̃ kuolų tvora Gdr. Dangstį šiaudais, rykštėm rìšė Dv. Paskutiniu laiku su drotėms [šiaudinį stogą] galėjo rìšti . O kur ne rąstai, ten mušte primušta jau išpjautų dilių, skustų lotų stogams rišti J.Balt. ^ Eini, teki – ir rìšk lenciūgą prie kojai Aps. 2. jungti raiščiu, grįžte į krūvą (javus, linus, žabus ir pan.): Javai prasideda, tujau javus pjaus, rìšti reiks Vvr. Rišėjis riša pėdus rugių J. Pėdus rìšti KI241. Kruvinais nagais aš pati rišáu rugius Klk. Tus rugius rìšti jau buvo sunkiau Vkš. Ta už tą duonos kepalą ejom abidvės su mama dieną rugių rìšti Klk. Rišėm pėdus, džiovinom, paskui kūlėm kultuvais Aps. Išeina rugių rìšti – bėga barščiai par nosį (vien barščių prisrėbus) Žml. Rugių rìštų tai išlekia pirmutinė, ale tik pasirodo – ir atgal Kp. Čiuobais avižas rìšėm Dglš. Ar po dalgio (įkandin pjovėjo) rišatav? Grg. Nė tų mėšlų daba reikia kratyti, nė po dalgiu rìšti Up. Tur kertamas ir rìšamas [mašinas] sykiu Pgg. Mok muno dukrelė darbus dirbti, ant aukštų kalnelių rugius rišti D42. Žvanga mano dalgelis, rugelius kirsdamas, verkia jauna mergelė, į pėdus rišdama JD361. Kalne rugelių tu neriši, šieną lankelė[je] tu negrėbsi D55. Vieni pjauna rugelius, kiti riša pėdelius LTR(Brsl). Man regėjosi, kaip (viršuje jog) pėdus rišom ant lauko BB1Moz37,7. Tuos kūlius [linų] rìša su šiaudų grįžtėm tokiom LKT237(Kri). Toks šniūras linryšis, pasku, kad rìšo linus parduoti, tad su anais rìšo linus End. Rìšdavo į buntuką an pardavos [ = pardavimui] po dvidešimt svarų Brs. Aš rišiaũ kūlius Ds. Riša nes naštas sunkias ir nepigias nešt ir deda jas and pečių žmonių Ch1Mt23,4.Žr [i]jungiant daryti (šluotą, puokštę ir pan.): Šluotas riša ir neša į turgų Erž. Rišiu šluotelę, šluosiu dvarelį, lauksiu svetelių anksti rytelį (d.) Vlk. Eisiu darželin, skinsiu rūtelę, skinsiu rūtelę, rišiù šluotelę DrskD96. Kvietką rìšti KI241. Rykštė piktiems vaikams rišta KlM290. | refl. tr.: Nebkepam duonos, nèbrišamos ne pečšluosčių Rdn. 3. sieti, tvirtinti gyvulį grandine, ryšiu: Ką prie kuolo rìšti KI241. Rišau žirgelį pas žalią grūšią LTR(Krsn). Jis kumelį savo riš prieg vynmedžio BB1Moz49,11. Stovi stovi dvi stoinios, o ir tosa stoiniosa du žirgeliai rišami (d.) Asv. Maži šuniukai, tai jie niekad nerišamì Plk. Turi boba oželį prie girnelėm rišamą, žaliom rūtom šeriamą (d.) Tvr. Jaučius vieną su kitu riša LKKIX219(Dv). ^ Piktas kaip rišamas šuo .taip prisiejus, pritvirtinus, leisti ganytis: Kam rišaĩ teip arti tą karvę? Jrb. Ganyt tai gerai, o rìšt tokį jauną [gyvulį] tai negerai Nmč. Kaip jūs an dobilienos rìšat: ant dobilienos rìšti negaliama Mžš. Kumelę kalnu rišk, neleisk į pakalnę Šts. Karves rìša po tuos dobilus Klvr. Čia arklius rìšam to[je] dobilieno[je] Krs. Ar rìšma jį (jautį) dobiluos? Ds. Būdavo bendros ganyklos arkliams, rudenį ant ežių rìšdavom Grz. Nerištì [galvijai] ganės Pbr. Kur nori, te rìš' (rišk) karvę Dglš. Riš' (rišk) žirgelį an darželį, tegul ėda žalias rūtas LMD(). | refl.: Gyvuliai rìšasi, neganom dabar Tršk. 4. varžyti ką raiščiu, kad negalėtų laisvai judėti, veikti; pančioti: Pradėjo jiej dabar rišt aveles, gaudyt, vežiman dėt LTR(Žsl). Ir rištą Jėzų vedė nuog Kaipošiaus namump sūdo BPI375. Ir rišo savo sūnų Isaaką BB1Moz22,9. Kaipo mano kasnykeliai, kad tau toki pantuželiai rankas kojas rištų (d.) Rdm. | prk.: Christus … riša čartą, smertį, svietą, atverdams mums rojaus vartą 263. Bet žodis Dievo neest rištas Bt2PvTm2,9. ^ Rėkia kap rišamas Rod. Visi myli kaip prietelių, o riša kaip vagį (vystomas kūdikis) LTR(Brž).suiminėti: Tur valdžią nuog vyriausių kunigų rišt visus, kurie šaukias vardan tavo GNApD9,14.prk. neleisti pasitraukti iš žaidimo: Ot „gera“ korta, tik viena riša Švnč. 5. tuokti: Riša panelę prie jauno bernelio kaip rūtų kvietkelio LTR(Lnkv). 6. gobti: Rìšti skarele galvą NdŽ. | refl. tr., intr.: Mergelė galvą rìšas Kv. Kap mergavom, rišaũs [lopiniu], o dar̃ mergos jau nenori lopinių, jom kepuraičių Rod. Rišdavosi moterys baltus trumpus ant galvos ryšiukus Vlž. 7. refl. tr. juostis sumezgant: Geriau prasisek marškinius, nereiks nei to pakaklinio [raiščio] rìštis Vb. Šalta, rìškias šaliką, i šiltesnį! Rdn. Juosta kaklą rìštis NdŽ. Rìškis kvartūką, o tai visą pilvą ištepsi Klt. Rìštis apyvarus NdŽ. 8. vardinių išvakarėse puošti vainikais varduvininko namų duris ar kitaip jį pagerbti: Gal eisim Jono rišti, girdėjau, turi bačką [alaus] Vb. Jonus riša, vadinasi, kabina vainikus ant pečių arba sujuosia vainiku M.Katk. 9. NdŽ vynioti, tvarstyti: Tu … ronas riši MKr39. Reikia rìšt ranką valio (nurišti) RdN. 10. jungti galus mazgu, mazgyti: Trūksta, tada rìšk siūlą i rìšk, i negražus audeklas Pb. Vieną mazgą terìšk Lkv. Rìšti kilpą NdŽ. ^ Ne darbas, kai penki vyrai vieną mazgą riša LTR(Km).mazgant daryti, gaminti: Bobutė išmokė muni antvalkčiams užgalius, drobulėms kutus rišti Vkš. Diplomantė baigia rišti kilimą taikos tema sp. Iš rankdarbių Lietuvoje dažniausi … rišti ir siuvinėti tinkleliai MLTEII337. 11. veržti angą, apsukant raiščiu, ar užveržtą atleisti: Maišą rìša Ds. Rišiaũ rišiaũ, niekaip neatarišiau Mlk. | refl. tr.: Neskubėdamas rìšos maišą NdŽ.vynioti ir užmegzti: Rìšti pinigus į skarelę NdŽ. 12. siūti knygas, dėti joms viršelius: Knygas rìšti KI241. Rišamóji dirbtuvė 360. 13. jungti, tvirtinti statinio dalis: Šitą kertę stipriai rìškit – čia, mat, prie daržinei Slm. 14. GTŽ31, PolŽ62 kng. jungti kietėjančiu skiediniu: Jo tešla neesti nei taip gerai rišanti, nei taip greitai susikietėjanti A1884,414. Dabar svarbiausia rišamoji medžiaga yra cementas K.Daukš. Rišamosios medžiagos turi savybę iš skysto arba tešlos pavidalo pavirsti į akmenį, sukietėti . ×15. (nlt.) KlK23,58 sieti kuo nors bendra, vienyti, jungti: Tai buvo darni šeima, kurią rišo didelis bendras skausmas . Toki graži draugystė gerino vargšų buvimą ir rišo į stangią vienybę . Linkus paėmė mušti būgną, kuris taip juos rišo su daugybe vaikiškai mielų atsiminimų P.Cvir. Juos vieną su kitu riša paslaptys .nustatyti, rodyti reiškinių, faktų ryšį, sąsają: Lietuvių-latvių tautos iškeliavimą iš protėvynės aš rišu su slavėnų iškeliavimu į naujas sodybas K.Būg. XIV amžiaus akto vietovardžiai sėlių kalbą riša su kuršiais K.Būg.refl. turėti ryšį: Su ugnies kultu labai artimai rišasi saulės kultas sp. Taigi alfabetas rišas ir su akių sveikata V.Kudir. Tai su dalyku nesiriša . 16. refl. sklandžiai vykti (apie kalbą): Mėgino kalbinti, bet kalba nesirišo .refl. būti nuosekliam, logiškam: Velnias žino, kaip te yra: ar jai kalba nesìriša, ar liežiuvis nevirsta Slm. Martynas nori kažką pasakyti, bet niekaip nesiriša sakinys I.Simon. Jo mintys nesìriša NdŽ. Kad jo kalba nesìriša Ig. 17. refl. jungtis, burtis: Suskato žmonės tverties ir rišties į įvairias kuopas ir sąjungas . Teip, broliai, riškitės į būrelius, priprasite prie kits kito . Darbininkų daug, tik ne visi rišasi į darbą Ėr. Protestantai keldavo maištus, rišdavos su svetimoms šalims Gmž. 18. refl. norėti bendrauti, draugauti, jausti patraukimą: Vis tiek rìšas in jį, kad ir par galvą gavo Klt. Pirmiau ans pri munęs visą laiką rìšos i rìšos Krtn. Berniokas labai rištų̃s, ale kad jai da nereikia Užp. Vaikai nėmaž nė prie motinų rìšas, nė nieko, – eina tik katras sau, ir tiek Jnš. Vaikiukui augant, senelis vis labiau prie jo rišės Vaižg. Tu rìškis pri senosios savo pačios Mžk. Tas Lenkimų altarista pri pinigų nerišas, viską žmonėms išdalina Plng. 19. refl. užstoti, palaikyti: Jonas ažu jį rišas Gmž. Jeigu rišies už vagį, ir pats esi vagis Gmž. Mat jis už visus rìšasi, jis geras Rm. 20. refl. kabinėtis prie ko, kabintis, kibti, reikšti pretenzijas: Rìšas ingi jį, o anas niekuo nekaltas Šlčn. Kas nusleidžia, in tą ir rìšas Ktk. Anas girtas baisiai an visus rìšas Ds. Ir ko tau rìštis in mane? Lp. Ko tu čia rišíes in mane?! Vrn. Tu in man' nesrìš' (nesirišk) Prng. Reikia dantis sudėjus sėdėtie – nėr ko rìšties Smal. Mergavo mergavo i bernioką susmergavo, nu tai i rìšas dabar in Joną Vdš. Rišos pri to vaikio, bet daktarai parodė, kad mergė nekušinta, ir vaikį išteisino Dr. Mes pri to nerìšomos: važiuok be bilioto Lnk. Prie galutinai sulietuvėjusių Sėlos sričių net ir ordinas nebesiriša K.Būg. 21. spręsti, svarstyti: Todėl rišo ir svarstė visus klausimus Ašb. Valstybės valdžia riša ginčus tarp pavaldinių . Ir vaikiškas jo protas riša klausimą, kodėl tiek daug skriaudų ir neteisybės? . Klausimas apie lietuvių kalbos mokslakrėslį (katedrą) yra rišamas apšvietimo ministerijoje K.Būg. 22. (dial.) refl. megzti (vaisių): Nelabai auga arbūzai, nesìriša Ad. Gal rištų̃s geriau agurkai, kad lietus [palytų] LKKXIII28(Grv).
◊ drùgį rìšti BzF73 toks būrimas, gydant nuo karščiavimo.
eĩti (važiúoti) (kur) šlúotų rìšti mirti: Ir anas jau nuejo medžian šluotų rištie LTR(Grv). Moj aš zara važiúosiu Armoniškėn šlúotų rìšt Arm.
gálvą rìšti [kočėlù] labai rūpintis: Kam tu riši galvą apie kitus, kacia tu savęs paisyk Arm. Apie jus daugiausia rìša galvẽlę motyna Arm. Nerišk kočėlu galvos dėl tokių glupstvų Švn.
rankàs rìšti tuokti: Rankas riša, žiedus maino Sdk.
\ rišti; antrišti; aprišti; atrišti; įrišti; paįrišti; išrišti; nurišti; parišti; paparišti; perrišti; pierišti; prarišti; pririšti; papririšti; razrišti; surišti; pasurišti; papasurišti; užrišti; paužrišti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • Risti — Wappen …   Deutsch Wikipedia

  • risti — • risti, kruksi, rasti …   Suomi sanakirja synonyymejä

  • risti- — *risti , *ristiz germ., stark. Femininum (i): nhd. Auferstehung, Aufstehen; ne. Ascension, rise (Neutrum); Rekontruktionsbasis: got., ae., ahd.; Hinweis: s. *reisan; Etymologie: s …   Germanisches Wörterbuch

  • risti — rìsti, rìta (reñta Gg), rìto (rìtė) 1. tr. SD367, Q311,616, N, K, I stumti, judinti, sukant paviršiumi, ridenti: Mes medžius rìtam pakalnėn prie upės Ar. Aš ritù akmenis in krūvą J. Žemę išnešė [liūtis] ir akmenis rìtė Ob. Akmenį nuo kapo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Risti — Sp Ristis Ap Risti L Estija …   Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė

  • Risti Parish — Risti (Estonian: Risti vald ) is a rural municipality of Estonia, in Lääne County. It has a population of 863 (2008) and an area of 167.8 km².Populated placesRisti Parish has 1 small borough and 4 villages. Small borough Risti Villages Jaakna,… …   Wikipedia

  • Risti ja Ruoska — Infobox Album Name = Risti ja Ruoska Type = ep Artist = Horna Released = 2002 Recorded = Genre = Black metal Length = 10:10 Label = Ledo Takas Records Producer = Reviews = Last album = Korpin Hetki (2002) This album = Risti ja Ruoska (2002) Next… …   Wikipedia

  • Risti vald — Admin ASC 2 Code Orig. name Risti vald Country and Admin Code EE.07.0680 EE …   World countries Adminstrative division ASC I-II

  • risti — sacristi sapristi …   Dictionnaire des rimes

  • risti — ri̇̀sti vksm. Ãkmenį ri̇̀tame nuo kẽlio …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”